priešistorijis

príešistorijis sm. (1) 1. DŽ žr. priešistorė: Dar XIX amžiaus vidury mokytiesiems rodės, jog priešistorijo laikų praeitis amžinai pasiliks nežinoma, neištirta J.Jabl. 2. literatūrinio personažo ankstesnis, siužeto neapimamas gyvenimas: Marcinkevičiaus romanuose dažnai pateikiamas svarbiausių veikėjų priešistorijis, kuris paprastai padeda charakterizuoti jų socialinę padėtį rš.